DDoS banga prieš bankus (2013): 5 pamokos apie mokėjimus
2013 m. pavasarį kelis Nyderlandų bankus paveikė DDoS atakų banga. Internetinė bankininkystė ir iDEAL klientams ilgesnį laiką buvo neprieinami, o mokėjimai stringa. Duomenys nebuvo pavogti – kalbėta tik apie prieinamumą, tačiau poveikis kasdieniam gyvenimui ir klientų pasitikėjimui buvo didelis. Penkios pamokos finansų sektoriui.
Kas nutiko
Nuo 2013 m. balandžio pradžios bankai susidūrė su DDoS atakomis: sąmoningu svetainių ir paslaugų perkrovimu milžiniškais srauto kiekiais. Vienas bankas pirmasis tapo taikiniu ir per trumpą laiką buvo pakartotinai paveiktas, todėl klientai negalėjo naudotis internetine ir mobiliąja bankininkyste. Netrukus sekė kiti bankai ir neveikė iDEAL, todėl laikinai nepavykdavo atsiskaityti internetinėse parduotuvėse. Per DDoS ataką neįsilaužiama ir duomenys nevagiami; tikslas yra sutrikdymas. Kas slėpėsi už atakų, taip ir nepaaiškėjo. Vėliau bankai ir NCSC ėmėsi bendro sprendimo.
1 pamoka: būkite greiti ir sąžiningi, net nežinodami priežasties
Klientai, negalintys atsiskaityti ar pervesti pinigų, nori iš karto sužinoti, kas vyksta. Per DDoS ataką pradžioje dažnai dar neaišku, kiek tai truks. Nelaukite: greitai pateikite sąžiningą pranešimą, kad įvyko sutrikimas, kad prie jo dirbate ir ką klientai gali ir ko negali daryti. Aiškiai pasakykite, kad jokie duomenys nebuvo pavogti. Kilus mokėjimų problemoms žmonės greitai pagalvoja apie sukčiavimą; tą nerimą turite aktyviai išsklaidyti.
2 pamoka: komunikuokite kanalu, kuris nesugenda kartu
Jei jūsų svetainė ir programėlė yra taikinys, negalite jais pasikliauti savo komunikacijai.
- Naudokite būsenos puslapį, veikiantį nepriklausomoje infrastruktūroje, atskirai nuo puolamų sistemų.
- Pasitelkite socialinius tinklus ir spaudą, kad pasiektumėte klientus, kurie nesilanko jūsų kanaluose.
- Pasirūpinkite, kad klientų aptarnavimas turėtų tą pačią naujausią žinutę; niekas nėra žalingiau už prieštaringą informaciją.
- Kur įmanoma, pasiūlykite alternatyvą, pavyzdžiui, telefonu ar prie stalo.
3 pamoka: mokėjimai yra grandinės srautas
Kai neveikė iDEAL, tai pajuto ne tik banko klientai, bet ir internetinės parduotuvės bei jų klientai. Mokėjimai yra grandinė: problema viename banke ar bendroje mokėjimų infrastruktūroje paliečia daug šalių vienu metu. Todėl derinkitės sektoriaus viduje ir su mokėjimų infrastruktūra. Vienoda komunikacija padeda išvengti, kad kiekviena grandis pasakotų savo versiją ir didintų nerimą.
4 pamoka: saugokite pasitikėjimą, nes tai jūsų kapitalas
Bankui pasitikėjimas yra svarbiausias turtas. Kelių valandų sutrikimas yra nemalonus; jausmas, kad bankas nekontroliuoja situacijos ar nekomunikuoja sąžiningai, yra kur kas žalingesnis. Todėl būkite skaidrūs, parodykite, kad situaciją vertinate rimtai, ir laikykitės susitarimų. Palankumas įrodytos žalos atveju ir aiškus tolesnis tvarkymas prisideda prie pasitikėjimo labiau nei tobulas techninis atkūrimas, kurio nepaaiškinate.
5 pamoka: žinokite savo pranešimo prievoles (DORA, NIS2 ir CER)
Finansų sektoriui nuo 2025 m. galioja DORA (Digital Operational Resilience Act): apie rimtą IRT incidentą pranešate De Nederlandsche Bank (DNB), su pradiniu pranešimu, tarpiniais atnaujinimais ir galutine ataskaita. DORA yra finansų subjektams skirtas specialusis IRT incidentų reguliavimas. Be to, bankai yra ypatingos svarbos subjektas pagal Ypatingos svarbos subjektų atsparumo įstatymą (CER) dėl fizinio ir visų grėsmių atsparumo; Kibernetinio saugumo įstatymas (NIS2) sudaro platesnį kibernetinį pagrindą. Krizės metu užfiksuokite, kokie pranešimai, kada ir kam buvo pateikti.
Kaip čia padeda CrisisRadar
CrisisRadar suteikia jūsų krizių komandai bendrą vaizdą: vadovybė, IT, mokėjimų ekspertai, klientų aptarnavimas ir atstovai spaudai dirba su ta pačia informacija. Jūs fiksuojate faktus, per kelias minutes parengiate raminančią žinutę klientams ir pranešimą priežiūros institucijai bei paskelbiate būseną atskirame būsenos puslapyje, kuris veikia nepriklausomai nuo jūsų pagrindinių sistemų. Pranešimo prievolių laikmačiai stebi DORA terminus. Norite pamatyti, kaip mokėjimų sutrikimas žingsnis po žingsnio atrodo platformoje? Peržiūrėkite atitinkamą praktinę situaciją.
Stappenplan
Sukurkite nepriklausomą būsenos puslapį
Sukurkite būsenos puslapį, veikiantį už jūsų pagrindinių sistemų ribų, kad galėtumėte komunikuoti, kai puolamos svetainė ir programėlė.
Parenkite žinutes klientams ir raminimą
Parenkite standartinius pranešimus, aiškiai nurodančius, kas veikia ir kas ne bei kad jokie duomenys nebuvo pavogti.
Užtikrinkite DORA pranešimo grandinę
Pasirūpinkite, kad būtų aišku, kas ir kada praneša DNB, ir kad incidento metu būtų fiksuojama laiko juosta.
Treniruokite mokėjimų sutrikimą
Treniruokite komandą su scenarijumi, kuriame neveikia mokėjimai ir internetinė bankininkystė, įskaitant komunikaciją su klientais ir priežiūros institucija.
Veelgestelde vragen
Kas yra DDoS ataka ir ar jos metu vagiami duomenys?
DDoS ataka perkrauna svetainę ar paslaugą milžinišku srauto kiekiu, todėl ji tampa neprieinama. Neįsilaužiama ir duomenys nevagiami; tikslas yra sutrikdyti prieinamumą.
Kaip komunikuoti, kai jūsų pačių svetainė ir programėlė neveikia?
Naudokite būsenos puslapį nepriklausomoje infrastruktūroje ir pasitelkite socialinius tinklus, spaudą bei klientų aptarnavimą su ta pačia naujausia žinute. Taip klientus pasieksite net tada, kai puolami kanalai neveikia.
Kokia pranešimo prievolė galioja bankams įvykus IRT incidentui?
Finansų sektoriui galioja DORA: apie rimtą IRT incidentą pranešate De Nederlandsche Bank (DNB), su pradiniu pranešimu, tarpiniais atnaujinimais ir galutine ataskaita. Be to, bankai yra ypatingos svarbos subjektas pagal CER, o NIS2 sudaro platesnį kibernetinį pagrindą.
Sneller en beter communiceren tijdens een crisis?
CrisisRadar helpt u dit in de praktijk te brengen — van voorbereiding tot de eerste minuut.
Meer gidsen
Wat is crisiscommunicatie?
De basis: wat crisiscommunicatie is, waarom het telt en hoe u begint.
Hoe stel je een crisisbericht op?
Een helder crisisbericht in zes stappen, met een handig voorbeeld.
Crisiscommunicatieplan opstellen
Wat hoort er in een crisiscommunicatieplan en hoe maakt u er een?